Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, kuriuos galite pastebėti savo artimojo elgesyje ar savijautoje, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypatingai, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Tačiau visa tai jiems pavyksta itin didelių pastangų dėka ir kartais tampa sunkiai pakeliama.

Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau. Depresija – labai skausminga būsena, ir sergančiajam, ir jo artimiesiems.

Čia rasite svarbiausius požymius, kurie Jums padės suprasti, ar Jūsų artimas žmogus serga depresija.

Kartais šis susidomėjimo praradimas (taip pat vadinama anhedonija – negalėjimas patirti malonumo) gali būti nepilnas. Galite pastebėti tik subtilius pokyčius. Pvz., iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Galite pastebėti žmogų, kuris tiesiog atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbį, kuris nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo. Pvz., kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete. Kai matote taip pasikeitusį mylimojo elgesį, galite pradėti galvoti arba priekaištauti „turi pakankamai laiko sėdėti prie televizoriaus, bet nerandi laiko, kurį galėtum praleisti kartu su manimi“. Tačiau bendrauti su kitu žmogumi ir atsižvelgti į jo poreikius reikalauja daug daugiau pastangų ir energijos nei naršymas internete. Toks elgesys gali būti ankstyvas depresijos požymis, o ne Jūsų santykių atspindys.

Pasitikėjimo savimi ir vilties praradimas tai pat yra depresijos požymiai. Jei Jūsų draugas anksčiau buvo labiau optimistiškas ir pasitikintis, o dabar tai pasikeitė, tai gali būti depresijos požymis.

Gali būti, kad Jūs kuo nors džiaugiatės, o iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero“ arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada“. Tokios ir panašios neigiamos mintys yra labai būdingos depresijai, tačiau kartais gali atrodyti, kad jums specialiai gadina gyvenimą. Taip pat galite pastebėti padidėjusį arba naujai atsiradusį pesimizmą tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška“, „nieko gero nebesitikiu“. Tačiau pasisakymai gali būti ir subtilesni, pvz., „tiek ilgai ruošiausi, tačiau nemanau, kad man pasiseks per šį pokalbį dėl darbo“. Konkrečioje situacijoje tai gali skambėti labai realistiškai. Tačiau, jei pastebite, kad draugo realybės vertinimas pasikeitė ir tapo nuolat pesimistiškas, atkreipkite į tai didesnį dėmesį.

Sergančiam depresija žmogui sunku ištverti visą dieną. Įprasti darbai ir užduotys gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug susierzinimo ir pykčio. Sergantis depresija žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, tad tampa labiau irzlus, priešiškas ir nepakantus aplinkiniams. Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu. Tai dar vienas simptomas, kurį itin lengva priimti asmeniškai.

Sergantis depresija draugas, gali Jus užsipulti dėl kelių minučių vėlavimo. Bendradarbis gali pratrūkti ką nors Jums mėgindamas paaiškinti. Jei tai atsitiktiniai įvykiai, žinoma, gali būti, kad tiesiog buvo sunki diena. Tačiau, jei padidėjęs dirglumas tęsiasi jau kurį laiką, tai gali būti depresijos požymis.

Kai Jūsų artimasis „užsideda laimingą veidą“ bendraudamas su kitais žmonėmis, būkite budrūs. Asmuo gali neigti, kad kas nors yra ne taip ir elgtis linksmiau nei paprastai. Tačiau ilgai tokią kaukę nešioti labai sunku. Ilgainiui apsimetantis laimingu žmogus pradeda vengti bendravimo, nes bijo, kad kiti pastebės, kaip jis jaučiasi iš tiesų. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo. Jei tai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, žmogus gali sirgti depresija.

Depresija pavagia iš žmogaus jėgas ir energiją ir užpildo jo galvą neigiamomis mintimis. Tai labai apsunkina gebėjimą susikaupti ir produktyvumą.

Sergant depresija negalėjimas susikaupti gali labai apsunkinti socialinį gyvenimą ir paveikti darbą. Depresija sergančiam draugui gali būti sunku dalyvauti pokalbyje, ypatingai, jei jis ilgesnis. Studentas gali vėluoti arba visai neparašyti rašto darbų.

Vėlavimas ir įsipareigojimų nevykdymas – taip pat dažni depresijos palydovai.

Perdėta kaltė – itin dažnas depresijos požymis. Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją. Žmogus gali kalbėti apie kaltę jaučiamą dėl dabartinių įvykių arba dėl praeities. Pvz., „Man taip gaila, kad labiau nepasistengiau mokykloje“, „Per šiandienos susitikimą galėjau geriau pasirodyti, visus nuvyliau“, „Jei ir toliau taip dirbsiu, visa kompanija subankrutuos“.

Sergantis depresija žmogus gali jaustis kaltas dėl savo emocijų ar net paties egzistavimo. Jis gali atsiprašinėti, kad nebuvo geras draugas arba dėl to, kad taip jaučiasi ir visus aplink tik skaudina.

Depresija paveikia miego kokybę ir kiekybę. Dalis žmonių negali užmigti vakare, net jei jaučiasi pavargę, kiti prabunda naktį (3-4 valandą ryto) ir nebegali užmigti, treti miega daug ir ilgai, tačiau vis vien nesijaučia pailsėję. Galite mylimą žmogų naktį rasti kitame kambaryje ir jaustis apleistas, paliktas, nesvarbus. Tačiau labai svarbu, kad atpažintumėte, jog toks elgesys – ligos simptomas ir nepriimtumėte jo asmeniškai.

Žinoma, miego įpročių pasikeitimą gali įtakoti daugelis priežasčių. Tačiau jei pastebite šį ir kitus depresijai būdingus požymius, verta sunerimti.

Sergantis depresija žmogus gali valgyti per daug arba per mažai, o jo svoris keičiasi atitinkamai.

Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Priešingu atveju, žmogus netenka apetito ir gali neiti valgyti kartu su jumis, net jei anksčiau jam tai buvo įprasta.

Svorio pokyčius pastebėti gali būti dar paprasčiau. Depresijos dėka žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį. Tad jei matote, kad kartu su kitais požymiais keičiasi ir žmogaus svoris, galite įtarti depresiją.

Nors ne visi žmonės sergantys depresija vartoja sąmonės būseną keičiančias medžiagas, kai kurie nerasdami išeities ir neturėdami tinkamų būdų sau padėti pradeda vartoti alkoholį arba narkotines medžiagas.

Jei gyvenate su kuo nors, kas serga depresija, galite pastebėti, kad jis/ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais daug dažniau, net jei tai anksčiau nebuvo įprasta. Taip pat galite pastebėti, kad bendradarbis ar kursiokas pradėjo dažniau išeiti parūkyti.

• PROJEKTAS "MAMA MUMS RŪPI"
• POGIMDYVINĖS DEPRESIJOS POŽYMIAI
• PRIPAŽINIMAS IR STIGMA
• PRIEŽASTYS IR RIZIKOS VEIKSNIAI
• PAGALBOS GALIMYBĖS
• PAGALBA DRAUGEI AR ARTIMAJAI