Psichologinė trauma: kas tai ir kaip dailės terapija padeda ją įveikti?

Psichologinė trauma – kas tai?

Kai patiriame pavojų (pavyzdžiui, susiduria su lokiu), smegenys automatiškai ima siųsti signalą, kuris perduoda impulsą kautis arba bėgti (angliškai: fight-or-flight). Tai, kad mūsų organizmas taip veikia, yra nuostabu ir būtina mūsų išlikimui.

Problema atsiranda tada, kai stresas toks nepakeliamas, kad asmuo sustingsta iš patirto bejėgiškumo ir tarsi palieka savo kūną arba pavojaus signalas yra siunčiamas nuolatos (pavyzdžiui, stresą kelia ne lokys miške, o šeimos narys namuose). Tokiu atveju, jei išsigelbėjimui pasiųstas impulsas lieka neįvykdytas, pavojaus signalas gali likti neišjungtas net grėsmei praėjus ir organizmas toliau funkcionuos taip, lyg būtų realiame pavojuje.

Kad apsisaugotų nuo gąsdinančių pojūčių, organizmas prisitaiko slopindamas jutimus (Van der Kolk, 2014). Kadangi neturime galimybės išsirinkti, kuriuos pojūčius norime jausti, o kurių – ne, slopsta savęs pajautimas apskritai. Trauma lieka kūne lyg kokios praeities nuosėdos. Jos paveikia nervų ir hormonų sistemas, gali trukdyti vertinti, kas vyksta mūsų aplinkoje, kaip jaučiamės, ko norime, kaip savimi pasirūpinti.

Kaip dailės terapija padeda įveikti psichologinę traumą?

Kai patiriame didžiulį stresą, smegenų dalis, kuri leidžia racionaliai vertinti ir mąstyti, nėra pasiekiama. Dažnai po sukrečiančių įvykių mes neturime galimybės apie juos galvoti, juos įvardinti. Gali atrodyti, kad kažko sąmoningai neprisimename, tačiau tai lieka įrašyta kūno atmintyje.

Meninė raiška leidžia dirbti su tais patyrimais, kurių negalime sudėti į žodžius. Dailės terapijos metu naudojamos dailės priemonės (pvz., dažai, molis, smėlis) stimuliuoja motoriką ir gebėjimą jausti savo kūną, jo judesius. Tuo tarpu terapeutas kviečia sąmoningai pastebėti tuos pojūčius. Tai suteikia galimybę mokytis juos priimti ir geriau suvokti savo emocijas bei reguliuoti reakcijas. Pasak Elbrecht ir Antcliff (2014), dailės terapijoje kovos ar bėgimo impulsai, kurie negalėjo būti įgyvendinti, kai organizmas patyrė griuždantį stresą, gali būti atrasti, išryškinti, tyrinėjami saugiu būdu. Pavyzdžiui, dirbdami su moliu metame, spaudžiame, stumiame, atsitraukiame. Tai gali padėti įvykdyti ,,užstrigusį” impulsą ir išsivaduoti iš traumos. Galiausiai, patys meniniai procesai leidžia patirti kūrybos malonumą, tyrinėti savo prisiminimus, geriau suvokti save ir papasakoti savo istoriją.

Literatūra

Elbrecht, C. Ir Antcliff, L. R. (2014) Being touched through touch. Trauma treatment through haptic perception at the Clay Field: A sensorimotor art therapy. International Journal of Art Therapy, 19(1), 19-30. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1080/17454832.2014.880932

Van der Kolk, B. A. (2014) The body keeps the score: brain, mind and body in the healing of trauma. New York: Viking.

Emilija Mecelicaitė
Dailės terapeutė

info@depresijosiveikimas.lt

+370 682 51402

Privatumo politika
Ⓒ 2019 Depresijos įveikimo centras