Terapija: baimės ir džiaugsmo mišinys

„Baimės ir džiaugsmo mišinys“ sakė man šiandien klientas kalbėdamas apie terapiją. Ir tai taip stipriai atliepė tai, kaip aš pati matau terapinį procesą. O neretai ir intensyvų, atvirą, kūrybišką gyvenimo kelią. Kuo atviresne širdimi keliauji, tuo baisiau, ir tuo daugiau tikrų, netikėtų dovanų aptinki.

Tai kelias, kuriuo sėkmingai einant neišvengiamai atsiveria tos mūsų vidinio pasaulio dalys, kurios iki šiol buvo paslėptos, užrakintos, nuslopintos, nematomos. Tarsi savo noru lįstume į saugyklą viso to, kas kažkada buvo pernelyg stipru ir nepakeliama.Ten slepiasi viskas, ko pernelyg bijojome, kas per daug skaudėjo, per stiprus pyktis, didelis pasimetimas, siaubingas vienišumas, neatliepta meilė ir švelnumas, nelegalus geismas, viskas, su kuo negalėjome tuo metu išbūti, viskas, ko mums kadaise nepadėjo ištverti.

Ir tai tikrai gąsdina. Ir sakyčiau ne veltui. Patyrimas susidūrus su vidinio pasaulio monstrais gali būti labai stiprus. Ir tikrai svarbus klausimas, ar turiu šiuo metu vidinių (kokia mano būsena, kiek gebu būti su savo jausmais…) ir išorinių resursų (pvz., artimų palaikančių santykių, terapeutą), kurie man padės tame išbūti. Tai kelionė, kurioje turėsime galimybę išgyventi neišgyventus jausmus ir naujai pamatyti senas, jau savaime suprantamomis tapusias, tiesas.

Tačiau žavi mane tai, kad ši baimė tikrai yra sumišusi su džiaugsmu. Ir taip pat ne veltui. Tai ta dalis vardan kurios mes galime ryžtis šiai kelionei. Džiaugsmas, laukiantys atradimai, augantis laisvės ir ramybės bei didesnės taikos su savimi išgyvenimas – yra tarsi antra šios baimės susidurti su nepažįstamomis jėgomis pusė.

Jei iš tiesų atvira širdimi leidžiamės į šią kelionę, grįšime iš jos pasikeitę.