DEPRESIJOS GIDAS
Depresijos gydymas vaistais

Kas yra antidepresantai?

„Vis dėlto tik tuomet, kai neurologas visai dėl kitų priežasčių paskyrė mažulytę dozę antidepresanto, tik tuomet supratau, kaip iš tikro jaučiasi ir gyvena dauguma žmonių.“

Galvos smegenyse esančias medžiagas – serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nepajunta. Antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus paciento savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje. Visgi, antidepresantai negali išspręsti išorinių problemų, kurios galėjo sąlygoti depresinius susirgimus, todėl tik medikamentinio gydymo dažniausiai nepakanka.

Daug išsamios ir profesionalios informacijos apie vaistus rasite gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus parengtoje svetainėje Antidepresantai.lt. Pasidomėkite.

Koks yra antidepresantų veiksmingumas?

Antidepresantų veiksmingumas svyruoja tarp 20 ir 35%

Esame taip įpratę prie to, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai, kad dažnai net nebeužduodame klausimų – o koks iš tiesų yra jų veiksmingumas? Kokia dalis depresija sergančių žmonių, kurie vartoja antidepresantus patiria visišką ir ilgalaikį išgijimą? Susipažinus su šimtais mokslinių tyrimų, kurie domėjosi šiuo klausimu, pasirodo, kad šis skaičius yra daug mažesnis nei galima būtų tikėtis.

Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Tai nėra didelis skaičius, tad natūraliai kyla klausimas, ar tiek pat veiksmingos galėtų būti placebo tabletės (cukraus piliulės be veikliosios medžiagos, kurių poveikis pagrįstas žmogaus tikėjimu, kad tabletė jam padės).

Ar vaistai veiksmingesni nei placebo?

Klinikinis tyrėjas iš Konektikuto Universiteto Irving Kirsch peržiūrėjo visus per trylika metų (1987-1999 m.) vaistų kompanijų atliktus tyrimus su šešiais dažniausiai skiriamais antidepresantais. Jis rado, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Nieko keisto, kad didžiosios dalies tyrimų vaistų kompanijos nebuvo publikavusios viešai.

Atlikęs dar didesnio mąsto tyrimą tas pats tyrėjas rado, kad vaistai veikia geriau nei placebo, tačiau tik šiek tiek. Placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Kaip sakė pats tyrėjas šis skirtumas yra „labai mažas, o jo klinikinis reikšmingumas kvestionuotinas“. Panašius rezultatus gauna ir kiti tyrėjai atlikdami panašias antidepresantų veiksmingumo tyrimų analizes.

Antidepresantai – itin svarbūs gydant sunkias depresijos formas

Visgi prieš nusprendžiant, kad antidepresantai yra tik placebo su šalutiniais efektais, reikia atkreipti dėmesį į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma – kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti – antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Ir nors dauguma sunkia depresijos forma sergančių žmonių nėra pilnai išgydomi su antidepresantais, bent pusė jų patiria reikšmingą pagerėjimą 1-2 mėnesių bėgyje.

Visgi didžiosios dalies sergančiųjų simptomai nėra tokie sunkūs ir tuomet klausimas, ar vartoti vaistus yra tikrai svarbus.

  • Ketvirčiui sergančiųjų antidepresantai padės pilnai pasveikti per trumpą laiką.
  • Kiti 25% patirs reikšmingą pagerėjimą per kelis mėnesius, tačiau vis dar turės kai kuriuos varginančius simptomus.
  • ~ 50% visų depresija sergančių žmonių nepajus jokio reikšmingo pagerėjimo vartodami vaistus.

Vaistai gali tiesiog nustoti veikę

Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija. Taigi dauguma sergančiųjų visų pirma pilnai nepasveiksta vartodami antidepresantus ir gerokai mažiau nei vienam iš keturių pasiseka pasveikti ir likti sveikiems vartojant antidepresantus.

Visgi esame labai dėkingi už palengvėjimą, kurį šie vaistai kartais atneša į žmonių gyvenimą. Tačiau labai norėtųsi, kad jie gerokai geriau išpildytų tuos lūkesčius ir pažadus, kurie šiuo metu vaistus supa. Tačiau taip nėra, ir manome, kad labai svarbu į tai atsižvelgti, ypatingai, kai yra žinomi ir prieinami kiti, mažiau kenksmingos ir veiksmingi gydymo būdai.

Ar tikrai vaistai yra ir turėtų būti pirmo pasirinkimo gydymo būdas sergant depresija?

„Mano liga pradžioje atrodė tiesiog manęs pačios pratęsimas, t.y. mano įprastai kintančių nuotaikų, energijos ir entuziazmo. Greičiausiai dėl to daviau jai per daug laiko. Ir dėl to, kad maniausi galinti vis labiau šėlstančias savo nuotaikas įveikti viena pati – pirmus 10 metų neieškojau jokio gydymo. Net, kai mano būsena tapo kritiška, aš atkakliai priešinausi vaistams, kuriuos man siūlė, kaip vienintelį jautrų būdą tvarkytis su liga, kuria sirgau.“ Kay Redfield Jamison, Neramus protas (An Unquiet Mind)

Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Jei sergate lengva arba vidutinio sunkumo depresija, rekomenduojama pradėti gydymą renkantis ne medikamentinius gydymo būdus:

  • Sergant lengva depresija gali būti derinamos psichologo konsultacijos su gyvenimo būdo keitimu: sportu, meditacija, pilnaverte mityba, šviesos terapija ir kt.
  • Žmonės, sergantys vidutinio sunkumo depresija, dažnai renkasi psichologinio konsultavimo ir antidepresantų derinį, tačiau lankant ilgalaikę psichoterapiją vaistų gali ir neprireikti.
  • Tačiau susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys. Būtent sunkia depresijos forma sergantiems žmonėms antidepresantai yra patys veiksmingiausi.

Iš kur galiu žinoti, ar antidepresantas man padeda?

Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs. Jei pradedate vartoti antidepresantus, nenustokite jų vartoti nepasitarę su gydytoju.

Kokius šalutinius poveikius gali turėti antidepresantai?

Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Visgi, nepaisant galimo šalutinio poveikio, psichiatras gali surasti antidepresantą, kuris optimaliai atitiks Jūsų poreikius ir padės išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų.

Ar tikrai antidepresantai gali padidinti savižudybės riziką?

Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Dažniausiai tai trunka tik kelias dienas ir vėliau praeina 91% tų, kurie patyrė šį šalutinį efektą.

Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas – ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja. Jei pastebite šiuos ženklus savyje arba savo artimajame, nedelsiant susisiekite su gydytoju ir būkite kartu su žmonėmis, kurie Jus gali palaikyti arba nepalikite savo artimojo vieno.

Su antidepresantais susiję savižudybės pavojaus ženklai:

  • Mintys apie savižudybę arba bandymai nusižudyti;
  • Naujai atsiradusi arba pablogėjusi depresija;
  • Atsiradęs arba padidėjęs nerimas;
  • Naujai atsiradęs arba padidėjęs irzlumas;
  • Sujaudinimo ir nuovargio būsena;
  • Sunkumai užmigti;
  • Agresija arba pyktis;
  • Pavojingų impulsų įgyvendinimas;
  • Didžiulis hiperaktyvumas;
  • Kiti neįprasti elgesio pokyčiai.

Ką dar turėčiau žinoti apie antidepresantų vartojimą?

  • Antidepresantų poveikis pasireiškia ne iš karto, todėl šiuos medikamentus reikia vartoti reguliariai ir taip, kaip paskyrė psichiatras;
  • Antidepresantai nėra stimuliuojantys, raminantys ar svaiginantys vaistai;
  • Šiuolaikiniai antidepresantai nesukelia priklausomybės;
  • Antidepresantų vartojimo negalima nutraukti tol, kol to neaptarėte kartu su psichiatru, nes depresija gali vėl atsinaujinti.
  • Naujos kartos antidepresantai – saugūs vaistai, su daugeliu vaistų jie neturi jokios sąveikos, tačiau antidepresantus gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs jūsų psichologinę ir fizinę sveikatą bei ligos istoriją.

info@depresijosiveikimas.lt

+370 682 51402

Privatumo politika
Ⓒ 2019 Depresijos įveikimo centras