Depresijos priežastys ir paplitimas

depresijos priezastys

depresijos priezastys

Kas sukelia depresiją?

 

Depresijos priežastys gali būti įvairios. Tai liga, kurią gali sąlygoti ne vienas faktorius vienu metu. Šiuo metu taikomas bio-psicho-socialinis požiūris. Tai reiškia, kad sutrikimas susijęs ir su biologiniais, ir su socialiniais, ir su psichologiniais veiksniais.

Depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių:

  • Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, rizika susirgti depresija yra aukštesnė (genetinis faktorius).
  • Depresija gali būti ilgalaikės somatinės ligos pasekmė. Pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, onkologinio susirgimo, Hantingtono ligos ir pan..
  • Intensyvus hormonų persitvarkymo periodas (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė) taip pat padidina tikimybę susirgti depresija.
  • Socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija.
  • Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios.
  • Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir t.t.).
  • Miego sutrikimai.
  • Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais.
  • Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.

Ar aš vienas toks?

 

Sergant depresija žmogų kamuoja kaltė ir nevertingumo jausmas. O dar turint galvoje mūsų visuomenėje vis dar gajas stigmas ir klaidingus įsitikinimus nesunku pradėti jaustis vienu vieninteliu tokiu „silpnu, nevykusiu ir nesėkmingu“.

Visgi tiesa yra ta, kad kiekvienais metais apie 20 milijonų gyventojų kenčia nuo šios ligos. Ir tai tik Europoje! Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena labiausiai neigiamas pasekmes sukeliančių ir gyvenimo kokybę sutrikdančių ligų pasaulyje. Kuriuo nors gyvenimo periodu ji paveikia vidutiniškai vieną moterį iš penkių ir vieną vyrą iš dešimties. Depresija gali susirgti visi, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialinio statuso ar finansinės padėties. Be to, nereiktų pamiršti, kad negydoma ar slepiama depresija gali sugriauti santuoką, pabloginti santykius su vaikais, artimais žmonėmis, draugais, turėti neigiamos įtakos darbui, studijoms, karjeros siekimui ir finansinei padėčiai. Dar sunkesne tampa situacija, jei depresija yra kitos sunkios ligos, pavyzdžiui, vėžio, cukrinio diabeto ar insulto pasekmė.

Daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, sergančių depresija, kiekvienais metais nusižudo, dar daugiau yra linkę save žaloti. Ši klastinga ir netikėta liga neturėtų būti tabu visuomenėje, jos nereikia gėdytis, jos nereikia slėpti, su ja galima kovoti ir sėkmingai ją įveikti. Daugeliu atvejų, kai žmogus kreipiasi pagalbos į profesionalus, depresiją galima išgydyti ir vėl gyventi pilnavertį gyvenimą.

Taip pat pastaruoju metu pasaulyje stebima depresijos dažnėjimo tendencija. Pvz., depresija 10 kartų dažnesnė tarp tų, kurie gimė po 1945 m. nei tarp tų, kurie gimę anksčiau.

Stebint 15 metų laikotarpio (2001-2015 m.) duomenis Lietuvoje matome, kad per 15 metų sergamumas šia liga Lietuvoje padidėjo net 40%.

Užregistruotų susirgimų skaičius Lt 2001 m. 33100
2002 m. 33043
2003 m. 31174
2004 m. 34811
2005 m. 35165
2006 m. 37764
2007 m. 40640
2008 m. 43627
2009 m. 44327
2010 m. 45541
2011 m. 47647
2012 m. 49512
2013 m. 48660
2014 m. 48342
2015 m. 46443

PASIDALINKITE:


Kitas straipsnis

Toliau skaitykite:

Atkryčio rizika ir prevencija