depresija statistika

Ar Lietuvoje tikrai retai sergame depresija?

Eurostat duomenimis 6,8% suaugusių žmonių populiacijos (18 ir vyresni) Europos Sąjungoje išgyvena depresijos simptomus, 2,9% jų patiria sunkią depresiją.

Didžiausias sergamumas depresija fiksuojamas Vengrijoje (10.5%), Portugalijoje (10.4%) ir Švedijoje (9.0%). Nurodoma, kad depresija rečiausia Čekijoje (3.2%), Slovakijoje (3.5%), Kroatijoje (3.8%) ir Lietuvoje (3.9%). *

Ką reiškia šie duomenys? Kaip juos galime suprasti? Skambinanti žurnalistė klausia, ar jie neprasilenkia su realybe, ar gali būti, kad lietuviai tiesiog neatpažįsta depresijos simptomų. Ir esu tikra, kad šie intuityviai kylantys klausimai yra labai teisingi.
Pirma, turime žinoti, kokiu būdu šie duomenys yra surinkti. Eurostat nerenka duomenų, o gauna juos iš valstybių narių. Tai reiškia, kad šioje statistikoje matomi tik tie žmonės, kurie kreipėsi pagalbos į valstybines institucijas ir savo ligos istorijoje turi oficialiai įrašytą depresijos diagnozę.

Matau bent tris grupes sergančiųjų depresija, kurie šioje statistikoje nėra matomi:

1. Žmonės, kurie neatpažįsta savo ligos.

Dažnai matydami prislėgtą, liūdną, pavargusį žmogų, kuris niekuo nebesidomi, kenčia, suvokiame tokią jo būseną, kaip visiškai įprastą ir normalią. Labai trūksta supratimo, kad nuolat liūdėti, jaustis išsekusiam, be energijos atlikti kasdienes veiklas, prarasti susidomėjimą pomėgiais – nėra normalu. Tai jau raudona lemputė, kuri sako, kad reikia kreiptis pagalbos.

2. Stigma.

Antra grupė žmonių yra tie, kurie jau pradeda suprasti, kad kažkas čia negerai arba tiesiog nebegali ištverti kančios. Tačiau bijo kreiptis. Neretai žmonės kreipiasi tik tuomet, kai išgyvena visišką krizę, kai patys išsigąsta kylančių minčių apie savižudybę arba staigaus impulso nusižudyti.

Vyraujantys mitai apie depresiją tikrai nepadeda. Nėra tiesa, kad depresija tik išsigalvojimas ar silpnybė, tai – kuo tikriausia liga. Taip pat nėra tiesa tai, kad su visais sunkumais turime susitvarkyti patys. Depresija yra gydoma ir išgydoma.

3. Kai žmonės kreipiasi pagalbos, tai nebūtinai atsispindi statistikoje.

Trečia grupė žmonių yra tie, kurie kreipiasi pagalbos, tačiau jų pačių arba gydytojų iniciatyva depresijos diagnozė nėra fiksuojama ligos istorijoje. Girdėjau ne vieną istoriją apie tai, kad šeimos gydytojai suprasdami, jog įrašyti depresijos diagnozę oficialiai mūsų šalyje yra pavojinga dėl stigmos ir galimų pasekmių darbe, ligos istorijoje rašo kitas priežastis.
Šioje grupėje yra ir tie, kurie gydosi privačiai.

Antra vertus, per 15 pastarųjų metų oficialus sergamumas depresija Lietuvoje padidėjo 40 %. Iš vienos pusės tai atspindi pasaulines tendencijas ir tai, kad iš tiesų sergamumas liga dažnėja. Iš kitos pusės, manau, kad tai atspindi ir mažėjančią stigmą, geresnį supratimą apie ligą ir dažnesnį kreipimąsi pagalbos – o ši dalis tikrai džiugina.

* Detalesnė informacija: Eurostat.

Straipsnio autorė: klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė