pavasarine depresija

Pavasarinės depresijos priežastys

Kodėl geras oras gali sukelti blogą nuotaiką?

Atvirkštinis Sezoninis afektinis sutrikimas

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) – tai pasikartojančios depresijos tipas, kuomet simptomai kiekvienais metais atsiranda ir dingsta tuo pačiu metų laiku. Paprastai jie prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Tačiau dešimtadalis žmonių sergančių SAS išgyvena atvirkštinį procesą: depresija prasideda pavasarį – vasarą. Tipiški atvirkštinio SAS simptomai: nemiga, dirglumas, nerimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ir svorio praradimas.
Tai retas susirgimas ir tai kelia tik dar daugiau sunkumų, nes informacijos apie jį nėra daug ir žmogui itin sunku suprasti, kas gi su juo vyksta. Tad didžioji dalis žmonių, kurie tai patiria lieka nežinioje, sutrikimo niekas nediagnozuoja ir tinkamo gydymo nepasiūlo.

Savižudybių rodikliai didžiausi pavasarį

Pavasaris daugelį iš mūsų ištraukia iš žiemos apatijos, tačiau tai gali veikti labai nepalankiai tuos žmones, kurie kenčia nuo sunkios depresijos. Žiauri ironija yra tai, kad dalinis pagerėjimas ir pakilęs energijos lygis yra būtent tai, kas suteikia sergančiajam jėgų įvykdyti savižudybės planą. Pavasaris – laikas naujoms pradžioms ir naujam gyvenimui. Tuo pačiu priešprieša tarp žydinčio pasaulio ir nualinto vidinio gyvenimo sergant klinikine depresija kartais yra tai, ką itin sunku pakelti.
Saulės sukelti pokyčiai ir pakeltas serotonino lygis smegenyse siejamas ir su didesniu agresijos lygiu. Jei žmogus serga depresija, gali būti, kad šią agresiją nukreips pats į save. Šią teoriją iš dalies palaiko kanadiečių atlikti tyrimai, kurie sieja sezoninius saulės pokyčius su žiauresnėmis savižudybėmis.

Pavasarinės depresijos priežastys

1. Šiluma ir drėgnumas

Manoma, kad ši depresijos forma gali būti reakcija į padidėjusią šilumą ir drėgnumą, nes kelionės į vėsesnius kraštus atvirkštiniu SAS sergantiems žmonėms kartais suteikia palengvėjimą.

2. Hormonai

Saulės trūkumas gali pakeisti smegenyse nuotaiką kontroliuojančių cheminių elementų (pvz., melatonino) gamybą rudenį. Pavasarį tie patys cheminiai elementai išsibalansuoja, kai saulės atsiranda daugiau.
Bet koks cirkadinių ritmų pokytis gali išprovokuoti nerimą. Tai ritmai, kuriuos reguliuoja saulės šviesos kiekis, jie reguliuoja apetitą, miegą, nuotaiką ir energijos lygį.

3. Alergijos ir toksinai

Pavasarinės alergijos žiedadulkėms labai išvargina jomis sergančius žmones. Tad jau pats patyrimas savaime gerokai padidina streso lygį ir gali išprovokuoti depresiją. Taip pat šiuo metu jau ne vienas tyrimas yra radęs ryšį tarp pavasarinės alergijos ir susirgimų pavasarine depresija.
Tuo pačiu svarbu žinoti, kad alergijos poveikis gali būti labai skirtingas. Net jei Jums neteka nosis ir neraudonuoja akys, gali būti, kad esate jautrus aplinkos toksinams, kuriuos šylant orams nešioja vėjas – jie gali sukelti smegenyse uždegimą, kuris reiškiasi, kaip depresija.

4. Palyginimas su kitais arba savo paties lūkesčiais

Įprasta manyti, kad pavasaris susijęs su padidėjusia energija, geresne nuotaika, atsigaunančia gamta ir naujomis idėjomis. Daugeliui taip ir yra. Tačiau, kai depresija sergantis žmogus save lygina su kitais arba pats iš savęs pradeda tikėtis ar net reikalauti greitų / savaiminių pokyčių, kurių tiesiog nėra, efektas gali būti priešingas – žmogus jaučiasi tik dar blogiau. Jei savijauta neatitinka natūralaus gamtos kilimo ir atgijimo, tai išgyventi gali būti labai sunku.

5. Atsiminimai

Kai kuriems žmonėms artėjantis sezonas primena skaudžius įvykius praeityje (netektys ar sukaktys, kurios susijusios su skaudžiais išgyvenimais). Tokiu būdu grįžta ne tik prisiminimai, bet ir su jais susiję išgyvenimai.

Straipsnio autorė: klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė