depresija ir epilepsija

Depresija ir epilepsija

Kaip depresija ir epilepsija susiję?

Depresija yra dažniausia psichikos liga, su kuria susiduria sergantys epilepsija pacientai. Tyrėjai sako, kad 30-35% visų sergančių epilepsija kažkuriuo gyvenimo momentu patirs ir depresiją. Kitaip sakant, tarp sergančiųjų epilepsija depresija tris kartus dažnesnė nei visoje populiacijoje. Tad depresija ir epilepsija – tampriai susijusios.

Didžiausia problema tame, kad depresija retai atpažįstama ir dažniausiai negydoma. Kai kurie tyrimai rodo, kad bent pusei visų depresija sergančių epilepsijos pacientų niekada nebuvo pasiūlytas depresijos gydymas arba depresija buvo pastebėta ir pradėta gydyti po metų ar dar ilgesnio laiko.

 

Kaip atpažinti depresiją?

Depresija yra labai paplitęs nuotaikos sutrikimas ir egzistuoja skirtingi depresijos tipai, tad kartais atpažinti depresiją gali būti nelengva. Mes visi kartais jaučiamės liūdni ir nusiminę, tačiau sergant depresija liūdesys ir kiti simptomai paprastai nepraeina be tinkamo gydymo.

Jei bent dvi savaites:

– jaučiatės liūdnas, prislėgtas, dirglus ir neramus;

– jaučiatės, pavargęs, išsekęs ir neturintis energijos;

– nebeteikia džiaugsmo dalykai, kurie anksčiau džiugino;

– jaučiatės kaltas ir bevertis, gal net kyla minčių apie savižudybę;

– pasikeitė Jūsų apetitas (nesinori valgyti arba nuolat norisi saldaus maisto);

– sutriko Jūsų miego ritmas (negalite užmigti, atsibundate per anksti arba miegate daug, bet vis tiek nesijaučiate pailsėjęs);

– sunku susikaupti ir priimti sprendimus;

– nebejaučiate seksualinio potraukio;

– gali būti, kad sergate depresija.

Daugiau apie depresijos simptomus galite rasti čia: Depresija simptomai. 

 

Kas sukelia depresiją epilepsija sergantiems žmonėms?

  • Priepuoliai: priklausomai nuo priepuolio tipo ir jo paveiktos smegenų srities, priepuolis pats savaime gali įtakoti Jūsų nuotaiką. Tai gali sąlygoti nuotaikos sutrikimus, įskaitant depresiją.
  • Hormonai: hormonų lygiai mūsų kūne taip pat turi įtakos nuotaikai.
  • Vaistų nuo epilepsijos šalutinis poveikis. Ypatingai pavojinga, jei vaistai pradėti nuo didelių dozių arba dozė yra didinama per staigiai. Jei padidinus ar pakeitus epilepsijos vaistus pas Jus atsirado depresijos simptomų, būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju.
  • Psichosocialiniai faktoriai: gyvenimas su liga jau savaime kelia nemažai iššūkių, kurie tampa padidinto streso bei depresijos priežastimi.

 

Koks depresijos gydymas rekomenduojamas pacientams sergantiems epilepsija?

Vienu metu gydyti depresiją ir epilepsiją tam skirtais vaistais gali būti didelis iššūkis, nes abiems ligoms skirti vaistai gali paveikti vienas kitą. Pasekmėje vienos arba kitos ligos simptomai gali tapti sunkesni. Tad gydytojams yra nemažas iššūkis derinti vaistus ir jų dozes.

Todėl epilepsija sergantiems pacientams siūloma neskubėti rinktis antidepresantų, ir prieš tai išbandyti kitus efektyvius depresijos gydymo būdus:

  1. Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą ir priklausomai nuo situacijos sudėtingumo skirti laiko ilgalaikei terapijai. Psichologas gali padėti tiek ieškant kaip gyventi su epilepsija, tiek palengvinti ir gydyti depresijos simptomus. Išsamiau apie psichologinį depresijos gydymą: Kaip įveikti depresiją?
  1. Aktyvus judėjimas. Trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę jau turi anti-depresinį poveikį. Tyrimai rodo, kad aktyvaus judėjimo efektyvumas prilygsta antidepresantų poveikiui, tačiau teigiamas efektas gali išlikti ilgiau.
  1. Bent pusvalandį per dieną būkite saulės šviesoje, o tamsiuoju metų laiku pasidomėkite šviesos terapijos lempomis ar akiniais. Šviesa pakelia nuotaiką ir sureguliuoja mūsų vidinį laikrodį, kuris atsakingas už miego kokybę ir apetitą.
  1. Vartokite žuvų taukus. Mitybos papildymas Omega-3 rūgštimis padeda pakelti nuotaiką ir padidinti energijos kiekį.
  1. Rūpinkitės savo miego kokybe ir kiekybe. Miegui skirkite mažiausiai 8 valandas kasdien.
  1. Leiskite laiką su žmonėmis: artimaisiais, draugais, pažįstamais, dalyvaukite bendruomenių veikloje. Pasistenkite neužsidaryti ir leiskite kitiems Jums padėti.
  1. Jums įdomi ir įtraukianti veikla – ne tik efektyvus priešnuodis prieš įkyriai atsikartojančias mintis apie kaltę ir bevertiškumą, bet ir puiki priemonė padėti sau pakelti nuotaiką užsiimant tuo, kas Jums prasminga ir į
  1. Domėkitės savo liga ir pagalbos sau būdais. Tai padės juos suprasti ir įtraukti į kasdienę rutiną.
  1. Venkite alkoholio ir narkotinių medžiagų.

 

Straipsnio autorė: klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė

Parašykite komentarą